fbpx

Kas labiau apsimoka – dirbti įmonėje ar būti laisvai samdomu darbuotoju?

Pagrindinė priežastis, kodėl didžioji dauguma dirbančiųjų vis dar nori būti etatiniais, o ne laisvai samdomais darbuotojais, yra pastovių pajamų garantija. Tai atskleidė Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.lt) 2018 m. gegužės – birželio mėn. atliktas tarptautinis tyrimas, kurio metu apklausta daugiau nei 42 800 respondentų iš 11 Europos šalių. Didžioji dauguma darbuotojų (78 proc.) vis dar mano, kad tradicinis darbas įmonėje yra geresnė darbo santykių su darbdaviu forma nei išorinis bendradarbiavimas (laisvai samdomas darbas).

Garantuojamos reguliarios pajamos ir didesnis darbo vietos stabilumas, kuris numatytas darbo sutartyje yra svari priežastis renkantis įprastas darbo formas. Tik 6% respondentų, ypač IT srities darbuotojų, mano, kad laisvai samdomas darbas yra patrauklesnė darbo sutarčių forma. Laisvai samdomi darbuotojai vertina – didesnę laisvę ir darbo lankstumą.

Darbo santykiai per tarpininkus (agentūras) yra laikoma blogiausia įdarbinimo forma. 11% respondentų apskritai negalėjo įvertinti darbo formų privalumų.

Lietuvoje (5.4%) palyginus su artimiausiais kaimynais latviais (3.8%), yra daugiau manančių, kad geresniems santykiams su darbdaviu labiau tinka laisvai samdomo darbuotojo darbo forma.

Laisvai samdomo darbo forma mažiausiai priimtina Suomijos darbuotojams (1,6%), o Vengrijos, Čekijos (8,2%) ir Slovakijos (7.4%) darbuotojai šią darbo formą vertina palankiausiai.

Aktyvūs darbo rinkos dalyviai mano, kad darbas įmonėje (gaunant standartinį darbo užmokestį, iš kurio darbdavys atskaito mokesčius ir socialinio draudimo įmokas) yra geresnė darbo sutarties forma nei kitos. Šią darbo formą žmonės sieja su stabilumu, didesniu užtikrintumu, socialinėmis garantijomis ir papildomais privalumais praradus darbą, ligos atveju, vaiko priežiūros periodu ar išeinant į pensiją. Įmonėje dirbančius darbuotojus saugo darbo įstatymas ir, galbūt, profesinės sąjungos. Jei darbdavys nori atleisti darbuotoją, jis turi laikytis įstatymais numato įspėjimo termino arba išmokėti išeitinę kompensaciją. Kai kurie įmonių darbuotojai taip pat gauna papildomų finansinių priedų, įtrauktų į jų darbo sutartį, pavyzdžiui, Kalėdinę premiją ar metų pabaigos priemokas – žr. “Paylab” apžvalgą, kiek darbuotojų gauna tokio pobūdžio priedus https://www.cvonline.lt/blog/ar-europoje-populiarus-kalediniai-ir-metu-pabaigos-piniginiai-priedai/ .

Trečias dalykas, kurį vertina respondentai, yra darbo aplinka, kurią jiems suteikia darbdavys. Kitos vertingos darbo įmonėje naudos yra karjeros galimybės, tobulėjimas ir garantuotos apmokamos atostogos.

www.manoalga.lt palyginkite savo atlyginimą su tos pačios pozicijos žmonėmis ir pažiūrėkite, kokia yra jūsų darbo rinkos vertė.

Tuo tarpu, jei esate išorinis darbuotojas, galite vienu metu dirbti keliose įmonėse, išrašyti sąskaitas už savo paslaugas ir vesti savo apskaitą. Remiantis Paylab apklausa, ši darbo forma atrodo naudingesnė 6% darbuotojų. Ši nuomonė ypač paplitusi tarp IT darbuotojų, taip pat ekonomikos ir apskaitos, statybos ir nekilnojamojo turto, vadybos, administravimo ir rinkodaros specialistų.

Pasak apklausos respondentų, didžiausias laisvai samdomo darbuotojo privalumas yra judėjimo laisvė ir lankstus darbo grafikas.

Trečia labiausiai vertinama nauda yra galimybė vienu metu dirbti keliose kompanijose, bei – galimybė savarankiškai skirstyti darbo krūvį, taip pat didesnė nepriklausomybė.

pav: Kokie, respondentų nuomone, yra didžiausi nuolatinio darbuotojo pranašumai palyginus su laisvai samdomu darbuotoju.

pav: Kokie, respondentų nuomone, yra didžiausi laisvai samdomų darbuotojų pranašumai palyginus su vidiniais įmonių darbuotojais.

Apie apklausą

Paylab apklausa vykdyta 11-oje šalių, kurioje apklausta 42,800 respondentų. Bulgarija – Zaplatomer.bg (7,890 respondentų), Čekijos Respublika – Platy.cz (9,134 respondentai), Slovakija – Platy.sk (3,252 respondentai), Vengrija – Fizetesek.hu (4,978 respondentai), Slovėnija – Placa.si (973 respondentai), Kroatija – MojaPlaca.hr (7,564 respondentai), Serbija – InfoPlate.rs (1,314 respondentai), Lietuva – Manoalga.lt (3,090 respondentų), Latvija – Algas.lv (2,440 respondentų), Suomija – Palkkadata.fi (1,290 respondentų).

(Visited 12 times, 1 visits today)